http://dspace.lsu.lt/handle/123456789/9 2026-04-05T17:32:23Z http://dspace.lsu.lt/handle/123456789/121 Gerosios praktikos fizinio ugdymo srityje idėjų vadovas Sudaryt. Renata, Rutkauskaitė; Rita, Gruodytė-Račienė; Irena, Čikotienė; Kristina, Visagurskienė Ilgalaikis Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimas padėjo naujai pažvelgti į mokyklos kiemą kaip aktyvaus žaidimo ir mokymosi areną ir parengti rekomendacijas, kurias būtų galima panaudoti moksleivių fiziniam aktyvumui didinti (Rutkauskaitė et al., 2021a; 2021b). „Nordplus“ projekto „Schoolyard affordances for physically literate and active schoolchildren in era of digitalization (SAPLACED)“ (liet. Mokyklos aplinkos prieinamumas fiziškai raštingiems ir aktyviems vaikams skaitmenizacijos eroje (SAPLACED) (NPHZ-2021/10040) tikslas – parengti rekomendacijas, kaip mokyklų patalpose ir kiemuose sukurti autentišką aplinką, kuri būtų palanki ugdyti fiziškai raštingus ir aktyvius moksleivius skaitmenizacijos eroje. Sukurta atvira platforma, kurioje pradinių klasių mokytojai, fizinio ugdymo mokytojai gali dalytis gerąja patirtimi ir rasti inovatyvių idėjų. Mokslinių tyrimų rezultatai parodė, kad mokyklų kiemai yra plokšti ir lygūs, dažniausiai su asfalto ar dirbtine danga, juose įrengtos tarptautinius standartus atitinkančios sporto aikštelės, kurios, be fizinio ugdymo pamokų, mažai naudojamos. Atlikus tyrimus nustatyta, kad mokiniai mokyklų kiemuose pirmenybę teikia augmenijai, patogumui ir įvairiapusiškumui. Būsimiems ir jau dirbantiems fizinio ugdymo mokytojams parengėme gerosios praktikos vadovą apie naujoviškus teorinių ir praktinių įgūdžių ugdymo būdus. Jame taip pat pateikiama pavyzdžių, kaip padidinti mokyklos kiemo patrauklumą ir kokių tarpdalykinio ugdymo galimybių jis teikia, kaip galima ugdyti pagarbą gamtai ir aplinkai, didinti mokinių fizinį aktyvumą ir gerinti savijautą. Pastaruoju metu stebimas padidėjęs poreikis vesti užsiėmimus lauke – mokyklų kiemuose ir apylinkėse, o mišrusis mokymasis tapo vienu iš geriausių ugdymo būdų. Siekiama palaikyti mokymąsi ir gerovę, taip pat fizinį aktyvumą per pamokas, pasitelkiant ne tik technologijas, kad moksleiviai būtų fiziškai aktyvesni, bet ir išplečiant mokyklos ir mokyklos kiemo galimybes, padarant tarpdalykinį mokymą patrauklų ir pritaikomą pagal mokyklos programą. 2024-01-01T00:00:00Z http://dspace.lsu.lt/handle/123456789/118 Eurofitas : fizinio pajėgumo testai ir metodika : Lietuvos 11-18 metų moksleivių fizinio pajėgumo rezultatai : profesinis leidinys Parengė Emeljanovas, Arūnas; Miežienė, Brigita; Trinkūnienė, Laima Tai yra ketvirtas Eurofito testais matuojamo mokinių fizinio pajėgumo rezultatų ir jų vertinimo leidimas. Eurofitas yra europietiškas testų rinkinys, grindžiamas sporto visiems principais. Šį profesinį leidinį galima naudoti kaip metodinę priemonę. Knygoje pateikta pamatinė informacija apie moksleivių fizinį pajėgumą naudinga aukštųjų mokyklų studentams, studijuojantiems sporto krypties, pedagogikos programas bei su sveikatos ugdymu susijusius dalykus ir modulius, medicinos darbuo tojams, treneriams, sprendimų priėmėjams, sportuojantiems ir jų tėvams. Ji būtina bendrojo ugdymo mokyklų pedagogams rengiant mokomąsias fizinio ugdymo dalyko programas ir ugdant moksleivių kasdienio fizinio aktyvumo įgūdžius. Testai skirti 6–18 metų moksleivių fiziniam pajėgumui nustatyti. Visi moksleiviai, nepaisant jų amžiaus ir lyties, atlieka tuos pačius testus, taigi kiekvieno mokinio fizinio pajėgumo kaitą galima stebėti daugelį metų. Rekomenduojama testus vykdyti vieną kartą per mokslo metus. Labai svarbu netaikyti Eurofito testų moksleivių fiziniam pajėgumui ugdyti. Šiuo atveju testai yra fiziniai pratimai ir praranda fizinės būklės atpažinimo vertę. Taip pat negalima mokinių testavimo rezultatų taikyti kaip mokytojų darbo vertinimo kriterijų. Praktikoje pasitaiko, kad kai kurie mokytojai orientacines fizinio pajėgumo lenteles traktuoja klaidingai, t. y. jose pateiktus rodiklius supranta kaip standartus, kaip būtinas įvykdyti normas. Tačiau orientacinės lentelės tik parodo esamą Lietuvos moksleivių fizinio pajėgumo lygį ir yra tik orientacinės nuorodos mokytojams ir moksleiviams. 2024-01-01T00:00:00Z http://dspace.lsu.lt/handle/123456789/117 Manual of Ideas for Good Practices in Physical Education Ed. Rutkauskaitė, Renata; Gruodytė-Račienė, Rita; Čikotienė, Irena; Visagurskienė, Kristina The long-lasting Nordic-Baltic cooperation enabled the participants of this project to rediscover a new place—the schoolyard—as an active play and learning arena and prepare recommendations on how it could be used for schoolchildren’s physical activity enhancement (Rutkauskaite et al., 2021a; 2021b). The aim of this project was to develop and provide recommendations on how schools and schoolyard affordances can be used in an authentic and supportive environment for educating physically literate and active schoolchildren in the era of digitalization and to develop an open platform for primary school teachers and physical educators to share good practices and innovative ideas. Scientific research results demonstrated that schoolyard design and facilities are characterised by flat terrain covered mostly with asphalt and artificial cover and dominated by sports fields of international standards, which are of limited use apart from physical education lessons. It was also established that pupils prefer vegetation, comfort, and versatility in schoolyards. For pre-service and in-service physical education (PE) teachers, a manual of good practices with an innovative approach to the theoretical and practical skills as well as enhancing attractive, interdisciplinary education possibilities in schoolyards, respect for nature and surroundings, pupils’ PA, and well-being has been prepared. At present, outdoor activities in schoolyards and neighbourhoods have increased the high demand to do lessons outdoors. Blended learning has become one of the most accessible forms of education in the current situation. The intention is to support learning and well being, as well as PA during the school day, by using not only technologies to make schoolchildren more physically active but also to expand the possibilities of schools and schoolyard affordances by making interdisciplinary teaching attractive and usable within the school curriculum. 2024-01-01T00:00:00Z http://dspace.lsu.lt/handle/123456789/109 Lietuvos vaikų ir jaunimo fizinio aktyvumo ataskaita 2022 Emeljanovas, Arūnas; Šukys, Saulius; Gruodytė-Račienė, Rita; Miežienė, Brigita; Rutkauskaitė, Renata; Trinkūnienė, Laima; Fatkulina, Natalja; Obcarskas, Linas; Gerulskienė, Inga; Šileikis, Kasparas Siekiant skatinti vaikų ir jaunimo fizinį aktyvumą visame pasaulyje, 2014 m. buvo įkurtas Pasaulinis aktyvių ir sveikų vaikų aljansas (angl. Active Healthy Kids Global Alliance). Viena iš šio mokslininkų, sveikatos specialistų ir kitų suinteresuotųjų grupių tinklo iniciatyvų – skatinti nacionalinių vaikų ir jaunimo fizinio aktyvumo ataskaitų rengimą. Ataskaitos tikslas – pagilinti žinias apie dabartinę „tautos būklę“, susijusią su vaikų ir jaunimo fizinio aktyvumo lygiu, nustatyti esamų žinių (tyrimų) spragas ir veikti, siekiant daryti įtaką tyrėjams ir suinteresuotosioms šalims, galinčioms teigiamai paveikti vaikų ir jaunimo fizinio aktyvumo galimybes. 2017 m. balandžio mėn. Pasaulinis aktyvių ir sveikų vaikų aljansas paskelbė atvirą kvietimą suinteresuotosioms šalims registruotis ir dalyvauti pildant „Pasaulinę matricą 3.0“ (angl. Global Matrix 3.0). Lietuva prisijungė prie 49 šalių, kurios dalyvavo pildant ir įvertinant „Pasaulinės matricos 3.0“ 10 rodiklių (indikatorių). Tai buvo Lietuvos vaikų ir jaunimo fizinio aktyvumo ataskaitos kūrimo pradžia. 2019 m. Pasaulinis aktyvių ir sveikų vaikų aljansas išplatino kvietimą dalyvauti „Pasaulinė matrica 4.0“ (angl. Global Matrix 4.0). 2020–2022 m. 60 šalių (įskaitant Lietuvą) iš šešių skirtingų žemynų (Afrikos, Azijos, Europos, Šiaurės Amerikos, Okeanijos ir Lotynų Amerikos) užsiregistravo ir 57 šalys baigė kurti savo Nacionalinę ataskaitą. Tai jau antroji Lietuvos vaikų ir jaunimo fizinio aktyvumo ataskaita (pirmoji buvo paskelbta 2018 m.). Lietuvos ataskaitos kūrimą inicijavo ir koordinavo Lietuvos sporto universiteto Fizinio ir socialinio ugdymo katedra, bendradarbiaudama su šiais partneriais: Vilniaus universitetu, Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu, LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 2022-01-01T00:00:00Z