Rekomendacijos kūno kultūros mokytojams, visuomenės sveikatos specialistams ir kitiems suinteresuotiems asmenims dėl vyresnio mokyklinio amžiaus jaunuolių rengimo karinei tarnybai

Abstract

Daugelyje pasaulio šalių, taip pat ir Lietuvoje, susirūpinimą kelia jaunų žmonių elgesys, susijęs su sveikata. Tyrimų rezultatai rodo, kad šių dienų jaunuoliai yra nepakankamai fiziškai aktyvūs, o jų fizinis pajėgumas prastėja sulig kiekviena karta (Aubert et al., 2018; Sanches Lopez et al., 2018; Venckunas et al., 2017), jiems būdingi blogi mitybos įpročiai (Mieziene et al., 2019; Novak et al., 2017), priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimas (Göbel et al., 2016). Toks su sveikata susijęs elgesys didina lėtinių ligų – 2 tipo diabeto, širdies ir kraujagyslių, tam tikrų vėžio formų – riziką (Darlington et al., 2007; Koene et al., 2016; Ley et al., 2016), sukelia kitus sveikatos sutrikimus, depresiją (Hammen, 2018; Stubbs et al., 2018), nerimą (Vancampfort et al., 2018). Valstybiniu mastu tai susiję su nemenkomis papildomomis išlaidomis sveikatos apsaugai, turi neigiamos įtakos šalies ekonomikos augimui bei šalies gynybai. Jaunų žmonių sveikatos sutrikimai, distresas ir jų pasekmės turėtų rūpėti ne tik už asmens ar visuomenės sveikatą atsakingoms institucijoms. Ši problema aktuali ir šalies gynybos srityje. Strategiškai ši sritis labai svarbi kuriant valstybės vidaus ir užsienio politiką. Todėl šalies gynybos institucijos suinteresuotos į savo gretas įtraukti fiziškai ir psichiškai sveikus jaunuolius. Vis dėlto daugelyje šalių susiduriama su problema dėl šauktinių netinkamumo tarnybai ir jų atkritimo (Niebuhr et al., 2008). Dažniausios šauktinių netinkamumo tarnybai ir atkritimo priežastys yra atramos ir judėjimo aparato sutrikimai, vidaus organų pažaidos ir jų funkcijų sutrikimai, psichinės sveikatos problemos. Sveikata yra vienas pagrindinių kriterijų, lemiančių jaunuolio tinkamumą karinei tarnybai, gebėjimą atlikti karines užduotis. Praktika rodo, kad apie 58,6 proc. šaukiamojo amžiaus jaunuolių netinka karinei tarnybai. Tarp jų apie 33–37 proc. kenčia nuo psichinių sutrikimų, dar trečdalis – nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, 13 proc. – nuo atramos ir judėjimo aparato sutrikimų (Lietuvos krašto apsaugos ministerija, https://www.lmt.lt/lt/doclib/cwpnkccecvdnbe5erz9v8tsuqrrahwk4). Su panašiomis problemomis susiduria ir kitos šalys (Asch et al., 2009; Salo, 2008). Todėl svarbu išanalizuoti galimus šauktinių populiacijoje rizikos sveikatai veiksnius, tarp jų – su sveikata susijusį jaunuolių elgesį, distresą, sveikatos raštingumą. Kita vertus, jaunuolių nuostatos dėl tarnybos kariuomenėje atskleidžia jų motyvaciją tarnauti. Šioms nuostatoms formuotis didelės įtakos turi šeima, ugdymo įstaigos, bendraamžiai ir gali stipriai paveikti jaunuolio norą atlikti karo prievolę, jo psichologinį nusiteikimą ir fizinį pasirengimą. Lietuvos krašto apsaugos ministerijos užsakymu Lietuvos sporto universiteto mokslininkų grupė atliko mokslinį tyrimą (Nr. S-REP-18-1). Tyrimo metu buvo analizuojami pašauktų ir savanoriškai pareiškusių norą atlikti karo prievolę Lietuvos jaunuolių su sveikata susijusio elgesio, psichinės būsenos, sveikatos raštingumo ir motyvacijos tarnauti veiksniai bei jų sąsajos su netinkamumu tarnybai dėl psichinės ar fizinės sveikatos sutrikimų. Atsižvelgiant į su sveikata susijusio elgesio bei psichinės būsenos kaupiamąjį efektą ir tai, kad sveikatos sutrikimai dažnai kyla ne ūmai, o vystosi metų metus, svarbu laiku atkreipti šeimos, ugdymo, visuomenės sveikatos įstaigų dėmesį, kad būtų galima kuo anksčiau pastebėti galimai neigiamai sveikatą veikiančius veiksnius ir užkirsti jiems kelią. Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, šios rekomendacijos pirmiausia skiriamos ugdymo įstaigoms, kuriose galima organizuotai įgyvendinti sveikatos ugdymą; moksleivių tėvams, nes pirmiausia šeimoje diegiami su sveikata susijusio elgesio ir psichinės higienos įgūdžiai; visuomenės sveikatos biurams, organizuojantiems sveikatinimo veiklas; bendruomenės nariams ir kitiems suinteresuotiems asmenims bei institucijoms.